Lietuvos technikos biblioteka bendradarbiaudama su Lietuvos centriniu valstybės archyvu parengė virtualią parodą, pristatančią Lietuvos automobilius bei jų savininkus tarpukario metais. Eksponuojamos 46 nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei tekstinė medžiaga parengta pagal Liucijaus Suslavičiaus, Laimono Gryvos, Tomo Digaičio, Alvydo Surblio straipsnius.

Pirmasis automobilis Lietuvoje užregistruotas 1896-aisiais, tačiau 1918 m. atkūrus Nepriklausomybę lengviesiems automobiliams ir autobusams teko įveikti gan ilgą ir nelengvą kelią, kol jie tapo neatskiriama visuomenės kasdienybės dalimi (Gryva 2008, p. 15).

Lietuvoje buvo prekiaujama visų žinomų Europos ir Amerikos gamintojų automobiliais. Tačiau jų skaičius, tenkantis statistiniam šalies gyventojui, buvo gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV. 1937 m. vienas lengvasis automobilis teko 1243 lietuviams. JAV vienas automobilis teko 4,5 gyventojui, Didžiojoje Britanijoje – 21, Vokietijoje – 47, Estijoje – 250, Latvijoje – 412 (Gryva 2008, p. 15). Laikinojoje sostinėje tai buvo prabangos prekė. Visuomenė atkreipdavo dėmesį, kokiais automobiliais važinėjo Respublikos prezidentai, valstybės pareigūnai, žymūs verslininkai, rašytojai, dainininkai (Surblys 2015).

Automobilizacijos Lietuvoje etapai:

Pirmasis automobilizacijos etapas, sąlyginai datuotinas 1896-1914 metais, prasidėjo nuo to, kad kelią Ryga-Šauliai-Tauragė aptarnavusios Rusijos imperijos Susisiekimo ministerijai pavaldžios 2-sios kelių distancijos reikmėms 1896 metų vasarą buvo nupirktas bene moderniausias tuo metu automobilis "Panhard et Levasseur 4CV". Tokią brangią ir modernią transporto priemonę galėjo įsigyti tik turtingi žmonės, tad dar ir 1913 metais gubernijos centre Vilniuje tebuvo vos 16 asmeninių automobilių, o kituose miestuose ir miesteliuose – po vieną ar kelis. 1908 metais Lietuvoje atidaromi pirmieji reguliarūs tarpmiestiniai autobusų maršrutai, ima veikti automobilių dalių, padangų ir aksesuarų parduotuvės, atsiranda galimybė automobilius nuomoti. Kitaip tariant, prasideda su automobiliais susijusio verslo kūrimas. Deja, Pirmasis pasaulinis karas nutraukė prasidėjusią automobilizaciją.

Antrasis automobilizacijos etapas prasideda 1918 metais susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai. Prasideda sunkiai, nes jauna valstybė turi kautis su nepriklausomybę likviduoti siekiančiais vidaus ir užsienio priešais (Suslavičius 2005, p. 7).

Lietuvos kariuomenės transportas

Automobiliais rūpinamasi tik tiek, kiek tai reikalinga šalį ginančios Lietuvos kariuomenės reikalams, tad ir pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos automobilininkais tampa kariškiai. Jų energijos ir iniciatyvos dėka į Kauną atkeliauja pirmieji Karaliaučiuje iš Vokietijos kariuomenės pirkti automobiliai bei motociklai, vėliau kariuomenės autoparką papildo kovose paimta trofėjinė technika. 1920 metų pabaigoje Lietuvos kariuomenėje buvo daugiau kaip 100 automobilių ir motociklų, deja, visi jie buvo Pirmojo pasaulinio karo laikų, ganėtinai archaiški ir susidėvėję (Suslavičius 2005, p. 7). Plačiau...

Prezidentų ir valstybės pareigūnų automobiliai

Po Pirmojo pasaulinio karo susidėvėję buvo ir civiliniame sektoriuje naudoti automobiliai. Pradžioje reikėjo organizuoti bent kokį keleivių ir krovinių vežimą, tad neturtingos šalies valstybinės institucijos ir privatūs verslininkai tenkinosi įvairiais būdais įsigydami naudotus sunkvežimius, autobusus, lengvuosius automobilius, juos vietoje remontuodami ir perdirbdami pagal poreikius. Naujų automobilių ir jų važiuoklių pardavimas prasidėjo vėliau, atsiradus pirmiesiems gamintojų atstovams. Šiuo periodu Lietuvoje įsitvirtina nebrangių masinės gamybos amerikietiškų automobilių pardavėjai, išlaikę savo pozicijas per visą nepriklausomybės laikotarpį (Suslavičius 2005, p. 7). Plačiau...

Lietuvos keliai, eismo taisyklės

Jau pirmaisiais Lietuvos Respublikos gyvavimo metais susirūpinta tvarka krašto keliuose. Susisiekimo ministras 1920 metų vasario 17 dieną patvirtina „Taisykles apie tvarką ir išlygas plentais ir Susisiekimo ministerijos vieškeliais mechanine jėga varomais vežimais žmonėms ir kroviniams vežti", turėjusias tik 12 paragrafų. Plačiau...

Privatūs automobiliai, automobilių verslas

Dauguma lengvųjų automobilių, tarpukario metais važinėję Lietuvoje, atgabenti iš JAV. Pasidomėjus to periodo transporto registracijos statistika, iš karto matome populiariausias markes – „Ford", „Chevrolet", „Buick", „Studebaker", „Chrysler", „Essex", „Willys Overland", „Pontiac". Tik viena europietiška markė (o ir ta priklausanti „General Motors") – „Opel" –  galėjo pasigirti pakankamu populiarumu tarp lietuvių. Plačiau...

Parodą rengė:
Vilija Vygovskienė (parodos idėja); Ina Reivytienė (koordinavimas, medžiagos atranka)
Dalia Dudzinskienė (redagavimas); Rita Lapienienė (el.sprendimas)

© Lietuvos technikos biblioteka, 2015

Partneriai  - Lietuvos centrinis valstybės archyvas