Biografija

Virtuali paroda

"PETRAS KASPERAVIČIUS -
INŽINIERIUS, IŠRADĖJAS, PATENTOLOGAS"


Biografija

  Sukurti išradimai

  Monografijos, mokymo priemonės

  Straipsniai žurnaluose ir konferencijų

medžiaga (nuo 1990 m.)

  Straipsniai laikraščiuose (nuo 1990 m.)

  Mokslo tiriamųjų darbų ataskaitos

  Gyvenimo ir veiklos datos, apdovanojimai

Petras  Kasperavičius gimė 1923 m. sausio 4 d. Panevėžio rajone, Pakuodžiupių kaime, ūkininkų šeimoje.

Mokėsi Paįstrio pradžios mokykloje, Panevėžio IV mokykloje ir Panevėžio vyrų gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, 1944-1945 mokslo metais dirbo Tiltagalių mokyklos mokytoju ir kartu tos mokyklos vedėju. 1945 metais  įstojo į Kauno valstybinio universiteto Technologijos fakulteto elektromechanikos skyriaus pirmąjį kursą. 1951 m. baigė studijas Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakultete, ir jam buvo suteikta pramonės elektros įrengimų specialybės inžinieriaus elektriko kvalifikacija ir išduotas diplomas su pagyrimu. Įgytos žinios netenkino jauno inžinieriaus. Jis ir toliau nuosekliai kėlė savo kvalifikaciją, studijavo įvairiuose kvalifikacijos kėlimo institutuose.

1956 m. SSRS plataus vartojimo prekių ministerijos Vadovaujančių ir inžinerijos technikos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute jis baigė technologinių procesų automatizavimo ir mechanizavimo kursus.

1965 – 1966 metais studijavo Rygos visuomeniniame patentologijos institute ir įgijo patentologo kvalifikaciją.

1980 metais baigus specialius kursus, SSRS valstybinio išradimų ir atradimų komiteto ir Visasąjunginės išradėjų ir racionalizatorių draugijos centro tarybos atestacinė komisija suteikė P.Kasperavičiui teisę visuomeniniuose patentologijos institutuose dėstyti išradybos ir patentų teisę.

Dar studijuodamas Kauno politechnikos institute, pradėjo dirbti pramonėje. 1950 m. dirbo elektros montuotoju Panevėžio cukraus fabrike, kur atliko elektros tinklų inventorizaciją. Nuo 1951 m. sausio 10 d. pradėjo dirbti elektros montuotojų brigadininku šilko audinių fabrike “Kauno audiniai”, o balandžio 1 d. buvo paskirtas fabriko elektros cecho viršininku. Šias pareigas ėjo iki 1962 metų.

1952 m. P.Kasperavičius buvo pakviestas pedagoginiam darbui į Kauno politechnikos institutą antraeilėms asistento, o nuo 1956 metų – vyresniojo dėstytojo pareigoms. 1959 m. konkurso tvarka buvo išrinktas eiti docento pareigas Pramonės įmonių ekonomikos organizavimo katedroje. 1970 metais jam buvo suteiktas mokslinis docento vardas. Reorganizavus katedrą, vėliau visą laiką dirbo naujai įkurtose  Ekonomikos ir vadybos fakulteto katedrose docentu ir dėstė gamybos organizavimo ir planavimo bei patentologijos disciplinas šiame ir Elektrotechnikos bei Automatikos fakultetuose.

Lygiagrečiai doc. P.Kasperavičius dėstė žemės ūkio elektros įrenginių eksploatavimo ir patentotyros ir išradybos pagrindų kursus LŽŪA ir patentžinystę Kauno medicinos institute.

Gilindamas žinias patentologijos mokslo srityje, parengė tiesioginio ir netiesioginio patentologijos mokymo sistemą. Ji buvo teigiamai įvertinta 1967 metais Kauno politechnikos institute įvykusiame tarptautiniame simpoziume “Patentologijos mokymas aukštosiose mokyklose”. Už šią sistemą 1979 metais buvo apdovanotas SSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos medaliu.

Dirbdamas gamyboje ir pedagoginį darbą, parašė knygų gamybininkams ir besimokančiam jaunimui: “Pramonės įmonių elektros įrenginiai” (1956 m.), “Pramonės įmonių elektros įrenginių eksploatavimo organizavimas” (1965 m.), “Lengvosios pramonės technologinių procesų automatizacijos pagrindai“ (1972 m), vadovėlį aukštosioms mokykloms ”Išradyba ir patentotyra” (1966 m. 1-asis leidimas, 1976 m. 2-asis leidimas; 1985 m. 3-asis leidimas), “Patentotyra žemės ūkyje” (1972 m.) ir eilę kitų.

Be to, parengė nemažai paskaitų konspektų, rašytinių paskaitų, pratybų uždavinių, laboratorinių darbų bei įvairių kursinio ir diplominio projektavimo metodinių nurodymų, kuriuos išleido Kauno politechnikos institutas, Žemės ūkio akademija, Kauno medicinos institutas ir Šiaulių pedagoginis institutas. Taip pat buvo išleista trylika jo parengtų brošiūrų iš patentotyros, dvylika iš technologijos procesų automatizavimo, trisdešimt iš gamybos organizavimo ir kt. Respublikiniuose ir sąjunginiuose bei JAV lietuvių žurnaluose ir įvairių konferencijų leidiniuose paskelbti 149 jo moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai. Lietuvos laikraščiuose išspausdinti 510 P. Kasperavičiaus straipsniai elektrifikacijos, ekonomikos ir išradybinės, racionalizacinės  bei patentų licencinės veiklos klausimais.

Dar dirbdamas “Kauno audiniuose” pateikė dešimtis racionalizacinių pasiūlymų, iš kurių penkiasdešimt penki buvo įgyvendinti. Už šią veiklą fabrikas apdovanojo P. Kasperavičių šešiais garbės raštais. Dvylika jo išradimų yra įdiegti kai kuriose Lietuvos ir kitų buvusių sąjunginių respublikų įmonėse. Išradimu pripažintą įtaisą apšvietimo įjungimui ir išjungimui pagal natūralų apšviestumą ir laiką automatizuoti buvęs SSRS valstybinis mokslo ir technikos komitetas ir SSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerijos Valstybinė energetinės kontrolės inspekcija pasiūlė gaminti serijiniu būdu.

Vykdydamas ūkiskaitinius mokslinio tyrimo darbus, doc. P. Kasperavičius jo paties KPI Lengvosios pramonės fakultete įkurtoje Operatyvinės apskaitos laboratorijoje sukūrė kelis išradimus, kurie buvo įdiegti kai kuriose Lietuvos ir kitų SSRS respublikų įmonėse. Taip pat sukūrė ir keletą išradimais nepripažintų prietaisų. Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos institute bei  Kauno politechnikos instituto Lengvosios pramonės fakultete buvo įdiegti laboratorijoje pagaminti kelių modifikacijų mikroklimato reguliatoriai. Kauno šilko kombinate, Panevėžio linų kombinate, Biržų lininių audinių fabrike “Siūlas” ir daugelyje kitų SSRS respublikų šilko ir vilnonių audinių fabrikų buvo įdiegti laboratorijoje pagaminti išradimais pripažinti šlichtuojamų metmenų ištempimo ir kitų parametrų kontrolės prietaisai. Kelioms įmonėms buvo perduoti laboratorijoje sukonstruoti išradimai – apšvietimo įjungimo ir išjungimo automatai, daugeliui įmonių buvo perduoti šių automatų darbo brėžiniai. Išradimai (autorystės liudijimai Nr.143079 ir Nr.225960) panaudoti 47 įmonėse. Laboratorijoje buvo pagamintas ir Maskvos centriniame vilnos mokslinio tyrimo institute įdiegtas išradimas neaustinių audinių mašinai patobulinti. Daugelis šių ir kitų išradimų buvo demonstruota SSRS liaudies ūkio pasiekimų parodoje, taip pat tarptautinėje parodoje „Interbytmaš“. Už šią veiklą P. Kasperavičius buvo apdovanotas instituto garbės raštais.

1968 m. už nuopelnus išradybos srityje ir mokslinio tyrimo darbą jam buvo suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio išradėjo garbės vardas.

1958 m. įsteigus Visasąjunginę išradėjų ir racionalizatorių draugiją (VIRD), doc. P. Kasperavičius buvo priimtas jos nariu ir išrinktas šilko audinių fabriko “Kauno audiniai” pirminės organizacijos tarybos nariu, o 1960-1962 m. šios tarybos pirmininku. 1959 m. buvo paskirtas VIRD Lietuvos respublikinės tarybos konsultantu Kauno sričiai ir šias visuomenines pareigas ėjo iki 1971 metų. 1961 metais buvo išrinktas VIRD Lietuvos respublikinės tarybos nariu ir dirbo čia iki 1971 metų. 1963 metais Kaune įsteigus VIRD Rygos visuomeninio patentologijos instituto konsultacinį punktą, buvo paskirtas jo vadovu ir lektoriumi. Šias visuomenines pareigas ėjo iki punkto likvidavimo 1969 metais. 1969 m. įsteigus VIRD Centro tarybos centrinę aukštojo mokslo sekciją, buvo paskirtas jos nariu ir joje dirbo iki 1976 metų. 1964 metais, įsteigus VIRD Kauno politechnikos instituto pirminę organizaciją, buvo išrinktas jos tarybos nariu ir pirmininko pavaduotoju. 1966-1971 metais buvo šios tarybos pirmininku, 1971-1977 metais pirmininko pavaduotoju, o nuo 1977 iki 1989 metų – tarybos nariu. 1970-1972 ir 1975-1986 metais buvo VIRD Kauno miesto tarybos nariu. 1975 m. įsteigus Lietuvos visuomeninį patentologijos institutą, buvo paskirtas jo prorektoriumi ir šio instituto Kauno filialo direktoriumi. Šias visuomenines pareigas ėjo iki 1991 metų. Be to, šio instituto filiale ir konsultaciniuose punktuose Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose dėstė išradybos ir patentų teisę, taip pat išradybos ekonomiką ir organizavimą. Už šią veiklą apdovanotas keturiais VIRD respublikinės tarybos garbės raštais, trimis VIRD Kauno miesto tarybos garbės raštais, taip pat Lietuvos respublikinio profesinių sąjungų tarybos prezidiumo garbės raštu.

1967 metais įsteigus Kauno mieste Techninės pažangos ir kūrybos universitetą, buvo paskirtas jo tarybos nariu ir patentotyros grupės vadovu. Iki 1985 metų ėjo tas visuomenines pareigas ir skaitė patentologijos paskaitas. Šis darbas įvertintas įvairiais apdovanojimais. Doc.P. Kasperavičius buvo ir yra aktyvus Lietuvos “Žinijos” draugijos narys, skaitė paskaitas visuomenei, 1970-1974 metais buvo “Žinijos” draugijos Kauno miesto novatorių racionalizatorių sekcijos narys, 1974-1975 metais šios sekcijos pirmininkas. 1976 metais vietoj novatorių racionalizatorių sekcijos įsteigus išradybos metodinę sekciją, buvo išrinktas šios sekcijos pirmininku ir jai vadovavo iki 1980 metų, kada ši sekcija buvo paleista. Nuo 1981 iki 1988 metų buvo “Žinijos” Kauno miesto organizacijos technikos mokslinės metodinės sekcijos pirmininko pavaduotojas. 1995-2000 m. buvo “Žinijos” draugijos respublikinės tarybos narys.

2010 m. doc. P. Kasperavičius tapo Tarptautinio studijų ir mokymo instituto senato nariu.

Taigi doc. P. Kasperavičius visą savo gyvenimą paskyrė kūrybai, moksliniam pedagoginiam darbui, pramonei, gamybai. Jo darbai – didelis indėlis į buvusio KPI, dabartinio Kauno technologijos universiteto, veiklą rengiant inžinierius, puoselėjant išradybinį darbą respublikoje ir užsienyje. Apie tai byloja ir išleistos knygos, išradimų autorystės pažymėjimai, straipsniai.

1993 metais doc. P. Kasperavičius išėjo į pensiją, bet jo ryšiai su universitetu ir miesto visuomene išliko glaudūs ir kūrybingi.

Parengta remiantis Kauno technologijos universiteto vadybos katedros vedėjo prof. A.Sakalo sudaryta P.Kasperavičiaus biografija