LIETUVOS  PREKIŲ ŽENKLŲ

APSAUGOS SISTEMAI - 90 METŲ

Virtuali paroda

 

2015 metų sausio 27 dieną sukako 90 metų, kai buvo padėti tvirti teisiniai pagrindai prekių ženklų apsaugos sistemai nepriklausomoje Lietuvoje. 1925 metų sausio 27 dieną Seimas  priėmė „Prekių ženklams saugoti įstatymą”, kurį 1925 m. vasario 26 d.  Vyriausybės žiniose Nr. 183 paskelbė Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.  1926 m. birželio 9 d. buvo priimta „Prekių ženklams saugoti įstatymui vykdyti instrukcija“. 1928 m. priimtas Išradimų patentų, prekių ženklų ir fabriko pavyzdžių (modelių ir piešinių) valstybės rinkliavų įstatymas bei 1925-1940 m. pasirašytos 7 dvišalės sutartys su Belgija, Didžiąja Britanija, Italija, JAV, Prancūzija, Sovietų Sąjunga ir Švedija dėl tarptautinės prekių ženklų apsaugos.

Prekių ženklus Lietuvoje buvo pradėta registruoti dar 1922 m. pagal Prekių ženklams registruoti taisykles, paruoštas pagal Rusijos Pramonės įstatų 161(1) – 161(21) straipsnius, kurie neteko galios įsigaliojus 1925 m. Prekių ženklams saugoti įstatymui.  Lietuvos Respublikos prekybos ir pramonės departamento patentų skyriaus tvarkomame Prekių ženklų rejestre 1922 m. balandžio 21 d. pirmuoju prekių ženklu Lietuvoje buvo įregistruotas Kauno eksporto transporto įmonės Akcinės bendrovės "Ekstransas" prekių ženklas "EKSTRANSAS", skirtas įvairių žemės ūkio produktų supakavimui ir kitoms prekėms ženklinti. Ženklas buvo įregistruotas vieneriems metams ir, registraciją pratęsus, galiojo iki 1929 m. sausio 7 d.

Iki 1940 m. Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 5500 prekių ženklų, juos Lietuvoje registravo daugelis užsienio firmų ir Lietuvos verslininkai. Tarp anuomet įregistruotų prekių ženklų galima rasti tokius žymius prekių ženklus kaip „Ford“, įregistruotas 1923 metais automobiliams ir jų dalims; „Steinway and Sons“ - pianinams (1925 m.), „Chevrolet“ - automobiliams (1925 m.), „Cotton“ -  kojinėms  ir verpalams (1932 m.), „Pepsi-Cola“, „Singer“ ir daugelį kitų ženklų. Apie prekių ženklo įregistravimą arba jo perleidimą kitam savininkui buvo skelbiama prekių ženklų savininko lėšomis „Vyriausybės žiniose“. Ar ženklas atitinka įstatymo reikalavimus, tikrindavo Finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento darbuotojai ir išduodavo liudijimą. Visus liudijimus nuo pačio pirmojo 1922 m. iki pat 40-ųjų pasirašė referentas Gerasimas Radiukas.

Tarybų Sąjungos laikotarpiu prekių ženklų teisinė apsauga buvo reglamentuojama TSRS Ministrų Tarybos 1962 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 422 „Dėl prekių ženklų“ ir TSRS Ministrų Tarybos Valstybinio išradimų ir atradimų reikalų komiteto 1974 m. sausio 8 d. patvirtintais Prekių ženklų nuostatais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Vyriausybė skyrė didelį dėmesį intelektinės nuosavybės apsaugai - 1992 m. gegužės 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nutarimas Nr. 362 „Dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje“, užtikrinęs pramoninės nuosavybės (išradimų, pramoninių pavyzdžių ir prekių ženklų) teisinę apsaugą ir jos tęstinumą, jeigu ji buvo įregistruota buvusioje TSRS, savininkų teises Lietuvos Respublikoje iki įsigalios Lietuvos Respublikos išradimų, pramoninių pavyzdžių bei prekių ženklų įstatymai.

 Per 25 atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus priimti visi teisės aktai, užtikrinantys prekių ženklų savininkų apsaugą Lietuvoje – 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymas (pakeistas 2000 m.), Lietuva tapo Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos nare, prisijungė prie Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos, Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos  protokolo (toliau - Madrido protokolas), Sutarties dėl prekių ženklų įstatymo ir šios sutarties Singapūro akto.

Lietuvoje prekių ženklus galima apsaugoti 3 keliais – nacionaliniu, registruojant Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure; tarptautiniu – išplečiant tarptautinę prekių ženklų registraciją pagal Madrido protokolą ir regioniniu keliu – pagal ES Bendrijos prekių ženklų reglamentą registruojant Bendrijos prekių ženklą, kuris galioja visoje ES teritorijoje, įskaitant Lietuvą.

Nuo Valstybinio patentų biuro įsteigimo datos iki 2015 m. sausio 30 d. nacionaliniu keliu buvo paduota daugiau nei 71 000 prekių  ženklų  paraiškų, Lietuvos  Respublikos prekių ženklų registre iš viso įregistruoti 58 553 prekių ženklai,  iš jų galioja  34 944 registracijos. Pažymėtina, kad  šiuo metu registruotiems prekių ženklams yra suteikiamas registracijos numeris, kurio skaičiavimas tęsiamas nuo pirmajai ženklo registracijai suteikto numerio tarpukario Lietuvoje.

Nuo 1997 m. pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolą iš Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarptautinio biuro tarptautiniu keliu buvo gauti 55 978 pranešimai dėl tarptautinių ženklų registracijų apsaugos išplėtimo Lietuvoje, atlikus ekspertizę, priimti 52 877 sprendimų suteikti tokią apsaugą Lietuvos Respublikoje.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus ES valstybe nare, Lietuvoje automatiškai įsigaliojo beveik pusė milijono Bendrijos prekių ženklų. Džiugu, kad 2011 m. Lietuvos įmonės UAB „Valentis“ paraiška prekių ženklui „Cignon“ tapo milijonine Bendrijos prekių ženklo paraiška.

Šiuo metu Lietuvoje saugoma daugiau nei 71 tūkstantis prekių ženklų, kuriems prašymai suteikti apsaugą buvo paduoti nacionaliniu ir tarptautiniu keliu, bei daugiau kaip 1 milijonas Bendrijos prekių ženklų, registruotų ES Bendrijos prekių ženklų registre.

Valstybinio patentų biuro spaudos pranešimas, www.vpb.lt, 2015-02-08.